Kaišiadorių muziejus

Įsteigtas 1998 m. Kaišiadorių rajono tarybos sprendimu. Kaupia ir saugo Kaišiadorių miesto ir rajono kultūros istoriją atspindinčius rinkinius, tyrinėja ir populiarina vietovės kultūros raidą. Muziejuje komplektuojami archeologijos, atnografijos, istorijos, dailės ir gamtos rinkiniai. Archyve kaupiamos tyrinėjimų bylos, vaizdo medžiaga, o bibliotekoje - leidiniai, atitinkantys muziejaus veiklos pobūdį. Nuo 1998 m. muziejus parengė ir išleido apie 30 leidinių. Šiuo metu muziejuje sukaupta apie 30 000 eksponatų.

Gedimino g. 85, Kaišiadorys LT-56144
Tel. (8 346) 54 161, faks. (8 346) 53 886
El.p. verdasa@takas.lt; info@kaisiadoriumuziejus.lt
www.kaisiadoriumuziejus.lt

Kaišiadorių muziejaus Jono Aisčio skyrius

J. Aisčio g. 1, Rumšiškės, LT-56335, Kaišiadorių rajonas.
Tel./faks. (8  346) 47 611
El. p. aistis.muz@remo.lt
Informacija apie muziejų


LIETUVOS LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS
Rumšiškės, Kaišiadorių raj.
J.Aisčio g. 2, LT-56335
Tel. (8 346) 47233 (direktorė)
El.p. direktorius@llbm.lt

Ryšių su visuomene skyrius:
Tel. (8 346) 47392
El.p. renginiai@llbm.lt

Faks. (8 346) 47120
www.llbm.lt


____________________________________________

Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir varpinė

  Pirmoji bažnyčia Darsūniškyje pastatyta apie 1418 m. Miestelis ne kartą degė, gaisrai neaplenkė ir bažnyčios. Nauja mūrinė bažnyčia pastatyta 1848–1855 m. XVIII a. veikė parapinė mokykla, o XIX a. pabaigoje klebonas pamaldas laikė lietuviškai. 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
  1944 m. patrankų sviediniai bažnyčią apgriovė. Iki 1950 m. bažnyčia buvo atstatyta.
Bažnyčia klasicistinio stiliaus, be bokštų, taip pat turi baroko bruožų.

Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

  Iš pradžių 1520 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, kurios statyba rūpinosi Polocko vaivados žmona Benigna Radvilaitė-Astikienė. Nepraėjus šimtui metų, bažnyčia sudegė.
  1852 m. pagal architekto Tomo Tišeckio projektą pastatyta nauja medinė bažnyčia. XIX a. pabaigoje Gegužinėje pradėta lietuviškai sakyti pamokslus ir laikyti pamaldas. 1911–1915 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius kaip ir daugelyje kitų bažnyčių.
  Naujos mūrinės bažnyčios pamatai pašventinti 1909 m. vasarą, kuriuos pašventino kunigas Juozapas Būčys, klebonavęs Gegužinėje 1911–1928 m.. Iki 1915 m. iš tašytų akmenų buvo išmūrytos sienos, uždengtas stogas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui darbai sustojo. Statyba atnaujinta 1928 m. Dar nevisai įrengta bažnyčia 1932 m. pašventinta. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside, dviem bokštais, vidus 3 navų. Iš senosios medinės bažnyčios pastatyti dviejų aukštų parapijos namai.
  1934–1939 m. Gegužinėje klebonavo Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, poetas ir literatas, Nikodemas Švogžlys-Milžinas.

Pati pradžia yra 1906 metai, kai susikūrė Kaišiadorių bažnyčios statybos komitetas. Stasiūnų (Vladikiškių) dvaro savininkas būsimai bažnyčiai dovanojo 2 dešimtines žemės, taip pat buvo patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, pašventinti jos pamatai. Tačiau pirmojo projekto buvo atsisakyta. 1908 m. parengtas ir patvirtintas naujas gelžbetoninės bažnyčios projektas.
  1912 m. buvo sutarta statyti akmenų mūro bažnyčią. Per Pirmąjį pasaulinį karą statybinės medžiagos pavogtos, o 1914 m. inžinierius Vaclovas Michnevičius parengė trečiąjį mūrinės bažnyčios projektą. 1920 m. Kaišiadoryse lankėsi Šv. Tėvo atstovas Lenkijai ir vizitatorius arkivyskupas A. Ratis (būsimasis popiežius Pijus XI). Kaišiadoryse 1922 m. įsikūrė Vilniaus vyskupijos dalies administracija, o 1926 m. miestas tapo vyskupijos centru.
  Dabartinė bažnyčia baigta statyti 1932 m., kurijos namai – dar po poros metų. Bažnyčia 1936 m. tapo katedra. Ją konsekravo vyskupas Juozapas Kukta. Kapitulos kanauninku ir katedros rektoriumi paskirtas Alfonsas Varnas (1884–1952), kuris ir palaidotas prie katedros. Antrojo pasaulinio karo metu apgriautas katedros bokštas vėliau buvo suremontuotas. Kleboniją ir ūkinį pastatą pastatė Petras Laskauskas, klebonavęs Kaišiadoryse 1956–1966 m.
  Žymiausi Kaišiadorių vyskupai – Juozapas Kukta, Teofilius Matulionis, kardinolas Vincentas Sladkevičius. Nuo 1989 m. vyskupijai vadovauja vyskupas Juozas Matulaitis.
  Katedra neogotikinio stiliaus, su trisiene apside, aukštu centriniu bokštu ir bokšteliais kampuose. Vidus 3 navų, skliautai kryžminiai.

Brazio g. 6, Kaišiadorys, Tel. 8 346 52404

Kalvių Šv. apaštalo Antano Paduviečio bažnyčia

  Kalvių bažnyčia priklauso apskritų kupolinių sakralinių pastatų tipui, kurie Lietuvoje nepaplito. Tai XIX a. klasikinių proporcijų bažnyčios versija.  Dar viena tokio tipo bažnyčia žinoma Sudervėje (Vilniaus rajone). Rotondinė Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1800-1806 metais Tomo ir Juzefos Vavžeckių lėšomis ant Kalvių ežero kranto vietoj sudegusios medinės bažnyčios, statytos XVIII a. Kunigas Feliksas Žukas pamokslus sakė lietuviškai, tačiau jam mirus, 1890–1896 m. bažnyčioje lietuviškų pamaldų nebuvo. 1912–1914 m. čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Tai neoklasicistinio stiliaus bažnyčia su kupolu ir cilindriniu žibintu, prieangio ir zakristijos priestatais. Plytų mūro sienos iš vidaus tinkuotos, o išorėje nuklotos smulkia rausvų akmenukų skalda, visos architektūrinės detalės sukurtos vietinių amatininkų.

Kalvių k., Kaišiadorių r. sav. Tel. 8 346 57206


Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

  Kunigo Motiejaus Cijūnaičio rūpesčiu 1933 m. nupirkta senoji medinė Kernavės bažnyčia ir pervežta į Krivonis. 1954 m. klebonas Vincentas Andrulevičius su parapijiečiais bažnyčią suremontavo.
  Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, yra stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, vienanavė. 

Krivonių k., Kaišiadorių r. sav. Tel. 8 346 44365

Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia

  Dvarininkas Teodoras Bogdanas Oginskis 1610-1626 m. Kruonyje pastatė pirmąją Lietuvoje unitų bažnyčią. Prie jos įsteigtas ir unitų vienuolynas. 1764 m. pastatyta katalikų bažnyčia, kuri 1866 m. uždaryta ir nugriauta.
  1906 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, bet jo atsisakyta ir 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1910-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuris rengdavo viešus vaidinimus. Vargonininkas P. Mažylis subūrė bažnytinį chorą, rinko liaudies dainas, užrašinėjo melodijas. 1913 m. įsteigtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. Mūrinė unitų bažnyčia 1919 m. perduota katalikams. Medinės bažnyčios medžiaga 1925 m. panaudota parapijos salės ir prieglaudos statybai. Klebonas Petras Leskauskas su parapijiečiais bažnyčią 1953-1956 m. suremontavo.
  Bažnyčia turi renesanso bruožų, stačiakampio plano, su penkiasiene apside, 2 bokštais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė

  Pirmąją koplyčią dvare virš laidojimo rūsio 1809 m. pastatė M. Zaleskis. Koplyčioje įrengti 3 altoriai. 1903 m. koplyčia gerokai remontuota, o 1915 m. atnaujinus ir išplėstus, koplyčia tapo bažnyčia. Taip pat įkurta parapija. Bažnyčia klasicistinio stiliaus, medinė, stačiakampio plano, su keturių kolonų portiku, bebokštė. Bažnyčia ir varpinė yra architektūrinis paminklas. Joje yra keturi respublikinės reikšmės dailės paminklai: paveikslai “Saliamono teismas”, Saliamonas kalėjime”, “Pieta” ir “Mykolas arkangelas”.

Paparčių Šv. Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

  Pirmoji bažnyčia pastatyta XVI a. LDK iždininkas Stanislovas Beinartas Paparčiuose 1649 m. įsteigė dominikonų vienuolyną ir jam dovanojo Kazokiškių, Paparčių, Tunilų (Tunilovičių) palivarkus. Dominikonai padidino bažnyčią (pristatė Šv. Domininko koplyčią), įkūrė pradžios mokyklą. Vienuoliai turėjo daugiau nei tūkstančio tomų biblioteką. 1782 m. vienuolyne buvo 16 kunigų, 30 klierikų, 10 brolių. 1812 m. bažnyčia ir vienuolynas apiplėšti. 1864 m. M. Muravjovo įsakymu Paparčių vienuolynas uždarytas ir jame įkurdinti kareiviai. Vienuolyno bibliotekoje rasta 6000 knygų, po 2 savaičių bažnyčia uždaryta. Apie 1890 m. vienuolynas ir bažnyčia nugriauti. 1907 m. parengtas mūrinės bažnyčios projektas.
  1915 m. į Paparčius paskirtas kunigas Jurgis Zimkus. Jo ir parapijiečių rūpesčiu 1916 m. netoli buvusios bažnyčios ir vienuolyno pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, įkurta parapija. 1949 m. bažnyčia remontuota.
  Bažnyčia stačiakampio plano, su bokšteliu, vidus 3 navų, atskirtų apvalių kolonų eilėmis. Šalia bažnyčios yra kapinės.

  Pirmoji bažnyčia Rumšiškėse pastatyta XV a. pradžioje. Lietuvos kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila 1637 m. bažnyčiai dovanojo 8 valakus žemės, pievų. 1677 m. minima šiaudais dengta medinė bažnyčia, statyta klebono Aleksandro Giedraičio rūpesčiu. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Rumšiškių parapija, priklausiusi Vilniaus vyskupijai, 1849 m. perduota Žemaičių vyskupijai. 
  1859–1860 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Kunigas Povilas Šilinskas 1890 m. pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba, parapijiečius mokė lietuviškai melstis, giedoti, platino draudžiamą spaudą. 1907 m. įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius, po metų – „Saulės" mergaičių mokykla. 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
  Bažnyčia ir varpinė 1958–1959 m. perkeltos į naują vietą – viršutinę Nemuno terasą.
Bažnyčia stačiakampio plano, su šoninėmis zakristijomis ir bokšteliu. Varpinė – 3 aukštų.

Vilūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

  Vilūnuose 1810 m. Tadas Orvidas pastatė akmenų mūro unitų bažnyčią. 1822 m. valdžia uždraudė Vilūnuose gyventi unitų dvasininkui, nes netoliese, Kruonyje, buvo stačiatikių cerkvė. 1839 m. panaikinus bažnytinę uniją, bažnyčia perduota stačiatikių dvasininkijai, kuri čia įrengė cerkvę. Tik 1922 m. bažnyčia atiduota katalikams. Po metų čia įkurta parapija. Pirmojo klebono Juozapo Pužyckio rūpesčiu cerkvė pertvarkyta į bažnyčią, pastatyta medinė zakristija. 1960 m. kunigo Igno Milašiaus iniciatyva iš abiejų pusių pristatyta akmenų mūro zakristija.
  Šiuo metu bažnyčioje saugomi  du vietinės reikšmės dailės paminklai: monstrancija ir ornamentuotas kryžius. Pati bažnyčia stačiakampio plano, su bokšteliu ant stogo. Šventorių juosia medinių stulpelių tvora. Jame stovi medinis kryžius.

Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia

  Žaslių bažnyčia minima nuo 1513 m. XVII a. ji buvo sugriuvusi, pamaldos laikytos laikinoje pastogėje. 1674 m. klebonai Petras Juodzevičius ir Mykolas Senkevičius pastatė naują medinę bažnyčią. Prie jos veikė parapinė mokykla. 1817 m. nugriauti bažnyčios bokštai, pastatytas priebažnytis.
  1862 m. bažnyčia perstatyta. Dar 1885 m. norėta statyti mūrinę bažnyčią, bet valdžia neleido. Vikaras Aleksandras Burba 1882–1883 m. bažnyčioje giesmes giedojo lietuviškai, rinko lietuvių tautosaką, užrašė apie 300 dainų. Klebonas Kazimieras Kibelis (palaidotas bažnyčios šventoriuje) su parapijiečiais 1897–1902 m. pastatė mūrinę bažnyčią (inžinieriaus Titenbruko projektas). Spėjama, jog ji stovi ant piliakalnio, anksčiau vadinto Pajautos kapu. Iš senosios bažnyčios į naująją perkelti du altoriai, 4 konfesionalai ir vargonai. Kazimieras Kibelis subūrė lietuvių bažnytinį chorą.
  1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Pirmojo pasaulinio karo metais sviediniai pramušė bažnyčios pietinę sieną, įtrūko skliautai, numušti bokštai. 1932–1946 m. parapijos reikalus tvarkė, kūrė organizacijas, kanauninkas Matas Cijūnaitis. Jis 1933 m. prie bažnyčios, senosios medinės bažnyčios altoriaus vietoje, pastatė mūrinę Kristaus kančios koplyčią.
  Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su daugiakampe presbiterija, 2 bokštais fasado šonuose, vidus 3 navų, skliautuotas. Bažnyčia pasižymi neogotikos elementų gausa. Šventoriuje yra senos kapinės.

Žaslių mstl., Kaišiadorių r. sav., Tel. 8 346 44365

Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

  Pirmoji Žiežmarių bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem papildomai duotais kaimais, grąžintos anksčiau atimtos žemės, smuklės.
  1655 m. bažnyčia sudegė, o 1672 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1702 ir apie 1760 m. įsteigtos religinės brolijos. Mikalojus ir Ona Ivaškevičiai 1531 m. įsteigė altariją ir skyrė jai išlaikymą. Kazimieras Pociejus 1719 m. įsteigė antrą altariją. 1702 m. nuo Švedijos kariuomenės nukentėjusi bažnyčia 1707 m. suremontuota. Netrukus ji sudegė. 1744 m. atstatyta. 1770 m. pastatyta nauja medinė klebonija, 1777 m. – varpinė, atkurta parapinė mokykla, 1782 m. – prieglauda. Klebonas Eustachijaus Jelenskio rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis 1895–1896 m. bažnyčia perstatyta, įrengti 2 nauji altoriai.
  1909 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas. 1912 m. įkurtas Lietuvos katalikų blaivybės draugijos skyrius (vadovavo kunigas Justinas Aukštuolis), leista įsteigti biblioteką-skaityklą. 1914 m. senosios bažnyčios vietoje pradėta statyti nauja bažnyčia. Iki 1915 m. sumūrytos sienos. Prasidėjus I pasauliniam karui, statybos darbai sustojo. 1922–1924 m. statyba ir lėšomis rūpinosi klebonas Juozas Balčiūnas. 1924 m. tikintieji persikėlė į naująją bažnyčią. 1929 m. pastatytas bažnyčios bokštas, o kitas, kaip žinia, liko neišmūrytas. Bažnyčia neogotikinio stiliaus kryžminio plano, su bokštu ir bokšteliu. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Projektą parengė V. Michnevičius.

Vilniaus g. 1, Žiežmarių mstl., Kaišiadorių r. sav., Tel. 8 346 58361