Beičiūnų ornitologinis draustinis

Budelių botaninis draustinis

Būdos botaninis-zoologinis draustinis

Dabintos ornitologinis draustinis

Gabriliavos pedologinis draustinis

Ilgio ornitologinis draustinis

Kaukinės botaninis-zoologinis draustinis

Lapainios botaninis draustinis

Laukagalio botaninis draustinis

 

Lomenos kraštovaizdžio draustinis

Midegos botaninis draustinis

Palaraisčio telmologinis draustinis

Paparčių botaninis draustinis

Pūstakiemio botaninis draustinis

Rumšiškių teriologinis draustinis

Šešuvos botaninis draustinis

Šnipelių entomologinis draustinis

Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis

Strošiūnų teriologinis draustinis

Šventininkų botaninis draustinis

Žaslių herpetologinis draustinis


Regioniniai parkai

Aukštadvario regioninis parkas

Kauno marių regioninis parkas


Saugomi gamtos paveldo objektai

Borų miško pušis. Kamieno apimtis lygiai 3 metrai, skersmuo – 95 cm. Pušies amžius 150 – 170 metų. Medis įdomus savo žemu ūgiu (apie 23 metrai) ir ištaiginga plokščia lajos forma, kuri liudija, kad kažkada pušis augusi vienut vienutėlė. Vietiniai žmonės net savo likimą susiejo su šiuo medžiu, mat aukštokai, tarp stiprių šakų, įkaltas metalinis kryžius, kuris baigia įaugti į pušies medieną. Jis primena praeiviui apie žmonių nelaimes, negandas ir viltis.

Butkiškių akmuo

Čigonės akmuo. Kitaip dar vadinamas  Ringailių akmeninimi su "Marijos pėda". akmenyje įdubimas   primenantis kojos pėdą. Pasakojama, kad čia sušalusi čigonė su vaiku, kad čigonas užmušęs savo žmoną ir čia palaidojęs. Žmonės pasakojo matydavę, kad iš greta esančios griovos ūkanotą rytą išeina čigonė, atsisėda ant to akmens ir šukuoja plaukus. Dar pasakojama, kad čia stovėjusi Marija ir nusimušusi pirštą, jog ši pėda yra panelės Švenčiausios.

Darsūniškio mineralinis šaltinis.Pati šaltinio versmė pasklidusi 0,2 aro teritorijoje. Mineralizuotas vanduo trykšta net keliose vietose. Vidutiniškas debitas - 4 kub. metrai per parą. Tyrimai parodė, kad Darsūniškio šaltinio natūrali sudėtis atitinka mineralinio vandens sudėtį.

J. Grigaliūno dešimtkamienė liepa. Daugiau nei prieš 70 metų šios liepos motininis kamienas buvo nupjautas, tačiau jis išleido 10 kamienų – liepaičių. Ploniausios liepaitės kamieno skersmuo tiktai 18 cm, o storiausias net 53. visų dešimties kamienų apimtis sudarytų 11,78 metro, o jų bendras skersmuo – 375 cm.

J. Lesotos klevas

J. Lesotos liepa

Karčiupio miško ąžuolas. Jo aukštis 26,6 metrai, kamieno apimtis 6 metrai, liemens skersmuo - 191 cm. Nustatyta, kad šiam ąžuolui yra apie 250 metų. Medis saugotinas ir kaip rūšies genetinis fondas ir kaip didelį tūrį priaugęs individas.

Kaukinės ežeras Žiedelis. Spėjama, kad tai vienintelis vandens telkinys šalyje, atsiradęs nukritus meteoritui

Kovaičių akmenys. Iš viso yra trys akmenys. Kovaičių Statusis akmuo yra aukščiausias rajone, jo aukštis 3,62 m., ilgis – 2,49 m., plotis – 1,91 m. Greta - Kovaičių Gulščiasis akmuo: aukštis 1,48 cm., ilgis – 3,51 cm., plotis – 2,25 cm. Toliau nuo šių akmenų yra ir trečiasis – 1,80 cm. aukščio,  2,75 cm ilgio ir 2,35 cm pločio. Visi trys akmenys yra saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai.

Nemaitonių akmuo

Ringailių akmuo “Juozytis”

Rumšiškių miško pušis. Storiausia Lietuvos pušis. Valstybės saugomas gamtos paminklas. Kamieno apimtis: 400 cm. Medžio aukštis: 32 m.Rumšiškių pušis, galingomis lyg ąžuolo šakomis, per savo amžių patyrė daug negandų, bet vis tebežaliuoja. Jos kamieną ne kartą savo liežuviais draskė pievų ir krūmynų gaisrai. Tai liudija anglies pėdsakai žievėje. Likę randai žievėje primena sakinimo laikus, kai pušies žievėje buvo daromos pusės metro pločio ir daugiau kaip metro ilgio žaizdos.

Svirplionių keturkamienis ąžuolas.Keturi simetriški kamienai išaugę iš vieno kelmo. Medžio aukštis 25 m. Bendra “kelmo” apimtis – 315 cm., kamieno skersmuo – 1m.

Totoriškių akmuo. Tai ilgiausias rajono akmuo – ilgis 410 cm., plotis – 280 cm, aukštis -  260 cm.

Varkališkių miško pušys. Jų yra trys. Pirmajai pušiai apie 190 metų. Jos aukštis – 31 metras, kamieno skersmuo – 98 cm. Pagal aukštį šis medis yra ketvirtas tarp respublikoje valstybės saugomų pušų.Antrosios pušies aukštis – 22 metrai, kamieno skersmuo – 105 cm. Apytikris amžius – 160 metų. Trečioji pušis yra antra rajone ir trečia Lietuvoje pagal kamieno storį pušis. Jos aukštis tik 26 metrai, tačiau skersmuo net 134 cm. Jai per 220 metų.